logo

UAB "ERA FILM"

Kražių 21 (II a.)

LT-01108 Vilnius, Lietuva

Tel.: +370 5 261 1044

Fax.: +370 5 240 5459 

Mob.: +370 682 96128

lt   en
home   mail to

Reklama

Reklaminis skydas
Vykdomi projektai
Darbinis pavadinimas ŽVILGSNIS KAINAVĘS GYVYBĘ / METRAS IR CENTIMETRAI (gamyba)

REŽISIERIAI: Arūnas Žebriūnas, Rasa Miškinytė

ŽANRAS: trumpametražis vaidybinis filmas / kūrybinė dokumentika

PRODIUSERIS: Rasa Miškinytė, UAB "ERA FILM"

OPERATORIAI: Audrius Kemežys, Eitvydas Doškus, Narvydas Naujalis

Ateina laikas, kai reikia suspėti pamatyti, užfiksuoti, pasikalbėti. Ir tas laikas atėjo susitikti su lietuviško kino Metru Arūnu Žebriūnu.

Metras nėra tas žmogus, prie kurio lengva prieiti ar paprasta bendrauti, tačiau mūsų bendravimo tema – kinas, kūryba ir kūrėjas, – tai vartai į kino menininko pasaulį.

Kadangi geriausiai kūrėjo asmenybę atspindi jo darbai, šiame dokumentiniame filme režisierius kurs paskutinį savo filmą kartu su jo pasekėjų, jo studentų pagalba. „Žvilgsnis kainavęs gyvybę“ – tai trumpametražis vaidybinis filmas, kurio scenarijus gimė iš A. Žebriūno kino novelės pavadinimu „Istorija nr. 1“. Šią dvasingą istoriją režisieriui padės ekranizuoti operatorius A. Kemežys, o dokumentinio filmo kūrimas taps iššūkiu likusiai kūrybinei grupei, kitaip tariant, „centimetrams“ - jo mokiniams, mat režisierius dažnai pasakydavo, kad „dokumentika tai ne tas žanras, kuris man buvo kada nors įdomus. Kokia čia kūryba, prikišai ištraukų iš režisieriaus sukurtų filmų ir šiek tiek pasikalbėjai prieš kamerą, va tau ir dokumentika.“

Pokalbiuose su kino Metru – filosofinis požiūris į kino meną, žmogaus būties klausimai, apie kuriuos kalbama kiekviename A. Žebriūno filme – vaikystė ir sentavė, meilė ir mirtis, draugystė ir vienatvė. Tai ir bus pagrindinės filmo dalys, kurios bus papildytos „auksinėmis“ ankstesnių režisieriaus filmų scenomis, atspindinčiomis minėtus klausimus ir padėsiančiomis atskleisti paties režisieriaus asmenybę.

„Metras ir centimetrai“ – tai filmas filme, tik raktas į sprendimą, o tai ką randi tuo raktu atrakinęs uždarytas duris, kiekvieną kartą yra ypatinga, unikalu. 
 
IM NEBEL (finansavimo rinkimas, pasiruošimas gamybai)

 

REŽISIERIUS, SCENARISTAS: Sergei Loznitsa

 

ŽANRAS: vaidybinis filmas

 

PRODIUSERIS: Heino Deckert, „ma.ja.de. fiction GmbH“ (Vokietija)

 

KO-PRODIUSERIAI: Rasa Miškinytė, UAB „ERA FILM“ (Lietuva); Julija Miškinienė, Salvador-d Grupės narys Komunikacijų institutas „Vita Aktiva“ (Rusija); Anna Wydra, „Otter Films“ (Lenkija); Leontine Petit, „Lemming Film BV“ (Olandija); Laurent Petin, „ARP Selection“ (Prancūzija)

 

OPERATORIUS: Oleg Mutu (Ruminija)

 

DAILININKAS: Kiril Šuvalov (Rusija)

 

GARSAS: Vladimir Golovnitskij (Baltarusija)

 

MONTAŽAS: Danielius Kokanauskis (Lietuva)

 

 

Baltarusija, 1942. Nacių okupacijos įkarštis. Vokiečių užnugaryje siaučia partizaninis karas: partizanai besislapstantys miškuose kovoja su okupantais, rengiami reidai vokiečių okupuotuose kaimuose, nuo bėgių nukreipiami traukiniai, kerštaujama išdavikams-kolaborantams.

Netoliese kaimo, kuriame gyvena Suščenija, geležinkelio tarnautojas, tikrinantis sąstatų ir geležinkelio ruožo būklę, jo partneriai įvykdo sabotažą – susprogdina traukinį. Suščeniją, kuris prie sprogdinimo neprisidėjo, vokiečių policija areštuoja kartu su grupe sabotažininkų. Vokiečių tardytojas paleidžia Suščeniją į laisvę, tačiau kitus pakaria. Paleisdami Suščeniją, vokiečiai tokiu būdu siekia, kaip ant gyvo jauko ant nelaimėlio Suščenijos prisikviesti partizanus, todėl specialiai paleidžia gandą apie Suščenijos „išdavystę“.

Partizanai Burovas ir Voitikas atvyksta į Suščenijos sodybą, ketindami atkeršyti už draugų mirtis, tačiau Suščenija įkalba juos nenužudyti jo žmonos ir vaiko akivaizdoje. Partizanai išsiveda nuteistąjį mirti į miškus. Pakeliui jie pakliūna į pasalą ir Suščenija miške lieka vienas kartu su savo sužeistu budeliu.

Atsiranda viltis išsigelbėti. Suščenija mano, kad partizanai patikės jo nekaltumu, jei jis nuneš leisgyvį Burovą į brigadą. Atokiame pelkėtame miške, kur nėra pašaliečių, kur nebėra ribos tarp išdavystės ir žygdarbio, priešo ir draugo, taikos ir karo, Suščenija, tragiškų aplinkybių auka, kovoja už teisę gyventi.

 
 
THE LAST NOVEMBER (projekto vystymas)

 

REŽISIERIUS: Benjamin Quabeck

 

SCENARISTAI: Armen Gasparyan, Benjamin Quabeck, Franziska Mueller

 

ŽANRAS: vaidybinis filmas

 

PRODIUSERIS: Natalija Drozd, „Amselfilm Productions GmbH & Co KG“ (Vokietija)

 

KO-PRODIUSERIS: Rasa Miškinytė, UAB „ERA FILM“ (Lietuva); Sergey Selaynov, RAB „CTB Film Company“ (Rusija) 

 

MAŠA ir KOLIA, jauna dvidešimtmečių rusų porelė, keliauja į „Kionigsbergą“ norėdami pradėti naują gyvenimą toli nuo senų sugriautų namų. 1947-ieji metai, sovietų valdžia žengia pirmuosius žingsnius po II-ojo pasaulinio karo, siekdami iš naujo apgyvendinti buvusį vokiečių Rytų Prūsijos regioną. MARTHA, gimusi ir užaugusi „Kionigsberge“, jos dukra HANNA ir SENELIS iškeldinami iš laikino būsto. Vokiečiai vos išgyveno karą ir nuo tada labai sunkiai gyvena – pasigailėjimą keliantys žmonės be jokių teisių gyvena griuvėsių šešėliuose.

MAŠA ir KOLIA tampa naujais gyventojais MARTOS, jos dukrelės HANNOS ir SENELIO buvusiuose namuose. Sovietų propaganda skatina Rusijos persikėlėlius keliauti į vilties kupiną ir geresnį gyvenimą žadantį miestą, tačiau lūkesčių ir realybės kontrastas akivaizdus – vyksta kova dėl vokiečių tautos išlikimo. Kylanti įtampa netikėtai išliejama žiauraus smurto akimirkomis. 

MARTHA ir jos šeima persikelia į namo rūsį, o MAŠA ir KOLIA persikelia į „savo“ būstą tiesiai virš jų. Tiek MARTHOS šeima, tiek MAŠA ir KOLIA bijo svetimšalių, kurie dar visai neseniai, per karą, buvo jų priešai. Tik pradingus MARTHOS dukrai HANNAI dviejų moterų santykiai ima keistis. Baimė ir išankstinis nusistatymas po truputį tampa abipusiu supratimu. Nepaisant to, ši situacija išlieka labai nestabilini, kupina abejonių ir būgštavimų, kad kada nors viskas apsivers aukštyn kojom ir įtrauks žmones į bedugnę. Triuškinantis chaosas pakeitė žmogiškojo elgesio standartus ir kuo nors pasitikėti tampa nepaprastai sunku...
 
IN VIA (post - produkcija)




REŽISIERIUS: Jokūbas Tūras.

ŽANRAS: kūrybinė dokumentika.

PRODIUSERIS:  Rasa Miškinytė, UAB „ERA FILM“ (Lietuva).

OPERATORIUS: Jokūbas Tūras.


    Sausio 5 d. rytą vienas iš savo namų Vilniuje į Santiago de Compostela miestą Ispanijoje iškeliavo režisierius Jokūbas Vilius Tūras. Daugiau kaip 4000 kilometrų kelionės maršrutas driekiasi  per  Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją ir Ispaniją.
    Kiekviena kelionės diena (kasdien nueinama 25-35 km.) yra fiksuojama profesionalia kino kamera -  metų laikų kaita, kraštovaizdžiai, pokalbiai su sutiktais žmonėmis, bažnyčios, svarbesni architektūros paminklai, istorinės vietos ir t.t. 
    Šios ir dviejų ansktesnių kelionių Šv.Jokūbo keliu filmuota medžiaga bus panaudota dokumentinio filmo kūrimui. Tai visos Europos žmonių portretai, jų požiūris į gyvenimą, laisvę, meilę, Dievą… Tai kelias iš žiemos į vasarą; iš šalčio ir tamsos į šilumą ir šviesą; kelias iš Šiaurės Atėnų -Vilniaus į Pasaulio kraštą - Finisterą.
    Kaip istorinių piligriminių kelionių tąsa (nusilenkti Šv.Jokūbo kapui 1578m. keliavo Jurgis Radvila, vėliau tapęs pirmuoju Lietuvos kardinolu) - ši kelionė priartins prie mokslinių hipotezių ir faktų, susijusių su senaisiais Galindais ir Galicija; Apaštalo Jokūbo gyvenimu ir žygiais.
    Tai padėkos Dievui ir atgailos kelionė, skirta Šventiesiems Jokūbo metams.  Santiago de Compostelą keliautojas turėtų pasiekti liepos 25-ąją, sekmadienį, kuomet bus švenčiama Šv. Jokūbo diena.